Guliverio kelionės

Guliveris yra vienintelis keliautojas, kurį pažįsta visas pasaulis.

Šios „Guliverio kelionės“ — tai sutrumpintas, adaptuotas pasakojimas mažiesiems apie Guliverio nuotykius liliputų ir milžinų, mokslinčių ir ygagų šalyse. Kad ir kur nuvyktų šaunusis keliautojas, jis patiria daug negirdėtų neregėtų nuotykių. Vienoje šalyje jis pasijaučia kaip milžinas, apsuptas mažų žmogeliukų. Kitoje jis pats pakliūna tarp milžinų. Trečioje savo kelionėje Guliveris aplanko skrajojančią salą ir susipažįsta su nemirtingųjų karalyste. Paskutinėje kelionėje patenka į protingų arklių ygagų kraštą.

Knyga skirta ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams.

„Guliverio kelionės" apibūdinamos kaip satyra, pasakojimas vaikams, mokslinės fantastikos kūrinys ir šiuolaikinio romano pirmtakas. Išleistos praėjus septyneriems metams po sėkmingo Danielio Defoe romano „Robinzonas Kruzas", „Guliverio kelionės" gali būti skaitomas kaip sistemingas Defoe optimistinio pasakojimo apie žmogaus galimybes paneigimas. Knygoje „The Unthinkable Swift" Warrenas Montagas teigia, kad J. Swiftui rūpėjo paneigti mintį, jog individas yra pirmesnis už visuomenę, kaip atrodo iš Defoe kūrinio. J. Swiftas tokią mintį laikė pavojingu radikalios Thomo Hobbeso politinės filosofijos patvirtinimu. Todėl Guliveris ne kartą susidūrė su nusistovėjusiomis visuomenėmis, o ne su apleistomis salomis. Kapitonas, kuris pakviečia Guliverį dirbti chirurgu savo laive katastrofiškos trečiosios kelionės metu, yra vardu Robinzonas. Apskritai knygą sudaro trys temos:

- satyrinis požiūris į Europos valdžios būklę ir smulkius religijų skirtumus;

- tyrimas, ar žmonės iš prigimties yra sugedę, ar jie tampa sugedę;

- senesnio ginčo „senovė ir modernybė", kurį J. Swiftas nagrinėjo anksčiau, pakartojimas.

Po pirmosios „Guliverio kelionių" publikacijos pasirodė daug tęsinių. Anksčiausias iš jų buvo 1727 m. išleistas anoniminis leidinys „Memuarai apie liliputų dvarą". Jame išplėstas Guliverio viešnagės Liliputuose ir Blefuskuose aprašas, pridedant keletą anekdotų apie skandalingus liliputų dvaro epizodus. Abbé Pierre'as Desfontainesas, pirmasis J. Swifto istorijos vertėjas į prancūzų kalbą, parašė tęsinį „Naujasis Guliveris, arba Žano Guliverio, kapitono Lemuelio Guliverio sūnaus, kelionės" (pranc. Le Nouveau Gulliver ou Voyages de Jean Gulliver, fils du capitaine Lemuel Gulliver), išleistą 1730 m. Guliverio sūnus patiria įvairių fantastinių, satyrinių nuotykių.

Jonathanas Swiftas (1727-1745) yra vienas garsiausių pasaulio rašytojų. Anglų prozininkas, satyrikas, publicistas, bažnyčios veikėjas. Kadangi tėvas mirė anksčiau, nei gimė sūnus, tad rašytoją auklėjo dėdė. J. Swiftas gavo geriausią išsilavinimą, įmanomą tuo metu. 1720-1736 m. parašyti geriausi jo eilėraščiai, o 1726 m. paskelbė svarbiausią savo satyrinį romaną „Guliverio kelionės“. Anglų literatūriniame pasaulyje J. Swiftas liko kaip vienas ryškiausių publicistinio žodžio meistrų.

Pavartyti knygą galite ČIA.